Rugpjūčio 2 dieną Auschwitz-Birkenau koncentracijos stovyklos memoriale (Lenkija) vyko Europos romų ir sinčių holokausto atminimo dienos renginys, skirtas atminti 80-sias kraupių 1944 m. įvykių, kuomet Aušvico koncentracijos stovykloje per vieną dieną buvo žiauriai nužudyti visi ten likę romai, metines. Atminimo ceremonijoje dalyvavo svečiai iš daugiau kaip 32 pasaulio šalių, tarp kurių buvo Europos Komisijos, Europos parlamento atstovai, Vokietijos Bundestago prezidentė, įvairių šalių parlamentarai bei ryškiausi romų bendruomenių aktyvistai. Renginyje dalvavo ir romų visuomenės centro deleguoti Lietuvos atstovai –  Gopalas Michailovskis, Marius Nariūnas, Eduardas Bogdanovas ir Liza Ucajeva. Tarp specialių kviestinių svečių renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Per praeities pažinimą siekiama didesnės romų jaunimo įtraukties  

Romų genocido atminimo renginiai Dikh He Na Bister („Matyk, kad neužmirštum“ – rom. k.), kuriuos organizuoja ternYpe bei kitos romų ir žmogaus teisių organizacijos, kasmet rugpjūčio 2-ąją Aušvice rengiami jau nuo 2010 metų, o nuo 2014-ųjų Dikh He Na Bister išsiplėtė į visą savaitę trunkančią mokymų ir atminimo renginių sesiją. Šiemet renginiai ir mokymai vyko liepos 29 – rugpjūčio 3 dienomis Krokuvos Jogailos universitete, kur dalyviai gilinosi į romų istoriją bei kultūrą, analizuodami diskriminacijos ir genocido apraiškas. Buvo surengtos specialios ekskursijos į Aušvico koncentracijos stovyklą, kad projekto dalyviai galėtų išsamiau susipažinti su kraupiais istoriniais įvykiais. O vakarais visi galėjo pasinerti į romų kultūrą per įvairius kultūrinius renginius – koncertus, teatro pasirodymus ir filmų peržiūras. Šie renginiai leido ne tik atminti genocido aukas, bet ir pažinti gyvą bei dinamišką romų kultūrą, išgyvenusią daugybę sunkių istorinių išbandymų.

„Ši iniciatyva suteikia platformą bei erdvę jauniems romams iš įvairių šalių atrasti, reflektuoti ir veikti vardan didesnės romų įtraukties. Naudodami istoriją kaip pažinimo bei įtraukties instrumentą, mes sutelkiame jaunus romus bei kitų tautybių jaunimą veikti išvien. Geroji praktika rodo, jog savo istorijos pažinimas skatina jaunus žmones aktyviau veikti atstovaujant bendruomenes ir kovojant už savo teises.“ – sako vienas iš projekto organizatorių Mihai Oancea.

Jei užmiršime istoriją, ji vėl pasikartos 

Svarbiausias Dikh He Na Bister renginių ciklo momentas įvyko rugpjūčio 2 dieną Aušvice, kur buvo paminėtos 80-osios tragiškų 1944 metų įvykių metinės. Renginyje dalyvavo delegacijos iš 32 šalių, tarp kurių buvo daugelio Europos Sąjungos šalių atstovai, taip pat atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Turkijos, Kosovo, Šiaurės Makedonijos ir kitų šalių. Lietuvos delegacija išreiškė solidarumą su tarptautine romų bendruomene ir pagerbė genocido aukas kartu su kitų šalių atstovais. Negana to, Lietuvos atstovai vaizdo ryšiu buvo prisijungę ir prie tuo pat metu vykusios atminimo ceremonijos Vilniuje, Panerių memoriale.

Renginio metu kalbėjo ir keli šių kraupių įvykių liudininkai, vaikystėje patyrę ir išgyvenę holokausto košmarą. Jie ne tik dalinosi savo patirtimi su jaunimu, bet ir išreiškė susirūpinimą dėl vis stiprėjančių kraštutinės dešinės politinių judėjimų įvairose Europos šalyse. „Nors atrodo, jog šie įvykiai jau yra tolimoje praeityje, diskriminacija ir rasizmas niekur nėra išnykę, o nusikaltimai žmogiškumui vyksta ir šiandien. Pastaruoju metu mes matome labai pavojingas tendencijas, kuomet vis daugiau Europos šalių suka link radikalaus nacionalizmo ir kraštutinės dešinės. Jeigu mes užmiršime istoriją, ji vėl pasikartos“ – kalbėjo vienas iš romų holokausto liudytojų.

Romų holokaustas Antrojo pasaulinio karo metais gana ilgą laiką buvo nustumiamas į istorijos paraštes. Apie jį viešai prabilta tik paskutiniais praeito amžiaus dešimtmečiais. Nuo 2004 metų įvairiose pasaulio šalyse rugpjūčio 2-oji pradėta minėti kaip tarptautinė romų genocido atminimo diena, o 2015 m. Europos Parlamentas oficialiai įtvirtino šią datą kaip Europos romų bei sinčių holokausto atminimo dieną.Visuotinis solidarumas bei dalyvavimas tokio tipo renginiuose rodo mūsų visų įsipareigojimą puoselėti atminimo kultūrą ir kovoti su bet kokia diskriminacijos ar sisteminio rasizmo forma, siekiant užtikrinti, kad tokie istoriniai įvykiai niekada nebūtų užmiršti ir nepasikartotų.