Tradicinis romų menas yra žinomas ir vertinamas visame pasaulyje: jis inspiravo daugybę garsių meno kūrėjų, nulėmė įvairiausių muzikos bei šokio stilių atsiradimą. Lietuvos romų kūryba išsiskiria savitu regioniniu stiliumi bei specifiniais estetinės išraiškos elementais. Čia tradicinė romų muzika ir šokis susipina su Lietuvos žydų, vadinamųjų litvakų, lietuvių, rusų, lenkų bei kitų mūsų šalyje gyvenančių ir gyvenusių tautų tradicinio meno estetiniais atspalviais. Tradicinio muzikinio Lietuvos romų folkloro pagrindą sudaro dainos: per jas galime pažinti unikalias, tik šiam etnosui būdingas intonacines struktūras, vietinių kalbos dialektų ir poetikos grožį bei savitumą. Per šias dainas Lietuvos romai perduoda savo unikalų kultūrinį kodą iš kartos į kartą, tokiu būdu išsaugodami savo tradicijas bei tapatybę.

Tenka pripažinti, jog pastaruoju metu dėl įvairių socialinių problemų, tokių kaip sąlyginai trumpa Lietuvos romų vidutinė gyvenimo trukmė, sparti kartų kaita, bei intensyvi kultūrinė asimiliacija, šios tautinės mažumos muzikinis folkloras sparčiai nyksta. Šimtmečiais „iš lūpų į lūpas“ perduotas nematerialus etnokultūrinis paveldas labai retai buvo užrašomas, įrašomas ar kitaip dokumentuojamas, tad su kiekviena karta išlieka vis mažiau autentiškų Lietuvos
romų dainų. Tad siekis išsaugoti šiuos nykstančius pavyzdžius ateities kartoms dokumentuojant ir publikuojant tiek fiziniu, tiek skaitmeniniu pavidalu šiuo metu yra be galo aktualus ir savalaikis.

Šiemet Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras, bendradarbiaudama su Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir remiama Lietuvos kultūros tarybos, ryžosi įgyvendinti ambicingą etnografinį projektą, kuriuo siekiama ATRASTI nykstantį Lietuvos romų muzikinio folkloro paveldą, IŠSAUGOTI jį visose įmanomose laikmenose, t.y. spausdintiniuose leidiniuose, internetinėse publikacijose, garso įrašuose, ir SKLEISTI informaciją apie šį paveldą plačiajai visuomenei bei perduoti jį ateities kartoms.

Pagrindinis šio projekto tikslas ir siekiamas rezultatas yra sukurti pažintinį-archyvinį Lietuvos romų dainų bei muzikinio folkloro pavyzdžių rinkinį fiksuojant, išsaugant ir viešinant nematerialų etnokultūrinį paveldą. Paprasčiau kalbant, tai bus knyga – Lietuvos romų dainų rinkinys, kurį sudarys dainų tekstai su natomis bei garso įrašais, kurie bus pasiekiami nuskaitant QR kodą.

ATRADIMAI

Vos pradėjus įgyvendinti projektą tyrėjų komanda leidosi į autentiškų romiškų dainų paieškas. Duomenų rinkimas vyko rengiant etnografines ekspedicijas į romų bendruomenes skirtinguose Lietuvos regionuose. Šią vasarą pavyko surengti 3 ekspedicijas: į Šiaulius, Troškūnus ir Eišiškes. Visų trijų kelionių patirtys buvo visiškai unikalios ir nepanašios tarpusavyje. Į šias ekspedicijas kartu su Romų visuomenės centro atstovais leidosi etnomuzikologijos tyrėjai ir mokslininkai: LMTA etnomuzikologijos katedros vedėja profesorė Daiva Vyčinienė, LMTA muzikinio folkloro archyvo vedėja Varsa Liutkutė-Zakarienė ir dainininkas, kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.

Priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių ekspedicijos vyko skirtingose erdvėse: viešbučio konferencijų salėje, kaimo romų šeimos namuose ir bendruomenės kultūros centre. Ši aplinkų įvairovė leido atrasti bei giliau pažinti ne tik pačius muzikinio folkloro kūrinius, bet ir skirtingas jų atlikimo tradicijas. Buvo be galo įdomu atrasti skirtingų kartų bei tradicijų muzikavimo simbiozę, kuomet kartu dainavo jauna profesionali dainininkė su akivaizdžiai klasikine dainavimo mokykla ir jos motina, kurios dainavimas formuojamas giluminių senųjų tradicijų. Šių skirtingų garso išgavimo bei muzikavimo principų susiliejimas į vientisą audinį sukūrė nepakartojamą skambesį ir naujai atskleidė šios muzikos grožį. Taip pat buvo be galo gražu matyti kultūrinių tradicijų perdavimą iš kartos į kartą, kuomet dar visai maža mergaitė, gal kokių 6-7 metukų, jau bando dainuoti kartu su savo motina senąsias romų dainas. Žinoma, tenka pripažinti, jog tokių pavyzdžių lieka vis mažiau. Tarp romų jaunimo, kaip ir bet kurios kitos tautybės jaunų žmonių, dominuoja masinės popkultūros įtaka, kuri pamažu išstumia senąsias dainas bei muzikavimo tradicijas.

Smalsu buvo pažinti ir kalbinius romų muzikinio folkloro ypatumus, kurie neapsiribojo vien tik romų kalba. Kiekvienos šalies ir netgi kiekvieno regiono romų kultūra yra unikali dėl dalinės asimiliacijos su vietos kalba, kultūra bei tradicijomis. Netgi vykstant į skirtingus Lietuvos regionus romų muzikoje buvo juntama visiškai skirtinga kontekstinė kultūrinė įtaka. Troškūnuose dominavo autentiškas litovska roma, iš archajiškų tradicijų kylantis muzikavimas, Šiauliuose buvo labiau juntama latvių ir žemaičių kultūrinė aplinka, tuo tarpu Eišiškėse – lenkų, baltarusių, rusų bei ukrainiečių kalbinės ir kultūrinės influencijos.

IŠSAUGOJIMAS ir SKLAIDA

Projekto įgyvendinimo metu buvo renkama, apdorojama ir fiksuojama unikali etnokultūrinė medžiaga, kuri bus publikuota tiek fizinio, tiek elektroninio leidinio forma.
Šiuo metu surinkta medžiaga – garso ir vaizdo įrašai – yra apdorojama ir transkribuojama. Transkribuojami dainų tekstai romų kalba ir rengiami jų vertimai į lietuvių kalbą. Taip pat transkribuojamos dainų melodijos, kadangi būsimame leidinyje bus pateikiamos dainos su natomis ir tekstais. Pasirodo, notografinis romų muzikos transkribavimas – išties rimtas iššūkis netgi geriausiams Lietuvos etnomuzikologams. Šių dainų melodika bei metroritminės struktūros netelpa į įprastinę diatoninę skalę bei įprastus fiksuoto ritmo taktus. Todėl buvo pasirinkta mišri transkribavimo strategija, kuomet siekiama užfiksuotą muzikinę medžiagą užrašyti kiek įmanoma autentiškiau, tačiau kad jos perskaitymas būtų suprantamas eiliniam skaitytojui.

Etnografinių ekspedicijų metu surinkta garso ir vaizdo medžiaga suguls į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikinio folkloro archyvą, kur bus patikimai saugoma ateities kartoms tiek fizinėse, tiek virtualiose nuotolinės prieigos laikmenose.

Tai bus pirmas tokio masto ir pobūdžio Lietuvos romų muzikiniam folklorui dedikuotas leidinys, prieinamas plačiajai visuomenei. Interaktyvių QR kodų pagalba skaitytojai galės išgirsti autentiškus romų dainų pavyzdžius.
Spausdintas leidinys bus prieinamas daugelyje Lietuvos bibliotekų, o elektroninė leidinio versija bus viešai prieinama internete.

Norėčiau pridurti, jog šis projektas yra nuoseklus 2021 metais vykdyto projekto „Skaitmeninis Lietuvos romų dialekto garso ir vaizdo archyvas“ tęsinys: pirma buvo
renkamos sakytinės istorijos, vėliau – 2022 – archyvinės nuotraukos, o dabar –
dainos ir muzikinis folkloras. Mums labai svarbu, kad šis archyvas yra nuolat pildomas.

Nykstančio Lietuvos romų kultūros paveldo išsaugojimas yra labai svarbus norint neprarasti autentiškus iki šiol niekur neužrašytus ir neįrašytus muzikinio folkloro pavyzdžius.
Tokio pobūdžio kultūrinis paveldas yra labai jautrus, todėl būtina aktyviai užsiimti jo saugojimu ir sklaida. Autentiškas muzikinis folkloras nėra pajėgus konkuruoti su popkultūra ir mainstream'u. Lygiai tas pats galioja bet kokios tautos muzikiniam folklorui. Tarkim, jeigu niekas nesirūpintų lietuvių liaudies dainų išsaugojimu bei puoselėjimu, vargu ar dalis šių dainų pasiektų netgi mūsų kartos žmones. Tam tikslui vykdomos įvairiausios valstybinės programos, orientuotos į tautinės tapatybės puoselėjimą. Tačiau romai yra tauta, neturinti savo tautinės valstybės, todėl jų autentiškos etnokultūros išsaugojimu privalo pasirūpinti tos šalys, kuriose romai gyvena jau ne vieną šimtmetį. Tad saugoti ir puoselėti šį kultūrinį paveldą yra mūsų visų pareiga.

Autentiškas Lietuvos romų muzikinis folkloras yra neatsiejama integralaus Lietuvos etnokultūrinio paveldo dalis. Jis reprezentuoja šios tautinės mažumos kultūrinį savitumą bei unikalumą. Šio sparčiai nykstančio nematerialaus paveldo išsaugojimas ir dokumentavimas yra svarbus tiek pačiai Lietuvos romų bendruomenei, siekiant išsaugoti savo kultūrines šaknis ir tapatybę, tiek būsimiems kultūros tyrėjams, moksleiviams, studentams bei visiems besidomintiems Lietuvos tautinių mažumų kultūra.

Nors romai Lietuvoje gyvena jau daugiau kaip 500 metų, didžioji dalis mūsų visuomenės vis dar neturi pakankamai žinių bei informacijos apie šios tautinės mažumos kultūrą, meną, kalbą ir tradicijas, o šių elementarių žinių stoka neretai nulemia nepagrįstai priešišką visuomenės nusiteikimą romų atžvilgiu, skatina socialinio bei kultūrinio antičigonizmo apraiškas. Norėtųsi, jog šis projektas nors truputėlį paskatintų Lietuvos žmones artimiau pažinti bei suprasti romų kultūrą ir priimti ją kaip neatsiejamą šiuolaikinės Lietuvos kultūros dalį.